Sepulcrum fundatorum ecclesiae-bažnyčios fundatorių kapavietė.
Lenskių kripta. Ten yra penki kapai: bažnyčios fundatorius Hilaris Lenskis, jo žmona Marija, Drucko herbo kunigaikštienė (1852 m. kovo 25 d. – 1924 m. sausio 25 d.), jų išmintingas sūnus Hipolitas – Polcio († 1879 m. gruodžio 6 d.) , Marijos Magdalenos Haller (1883 m. – 1936 m. kovo 27 d. 6 4) vaikai ir prof. Dr. Henrikas Reubenbaueris (1881 06 25 – 1944 10 27).
Vaidotų šv. Apaštalo Pauliuas Atsivertimo bažnyčia pastatyta Baltosios Vokės dvaro savininkų Hilarijaus (1834 IV 14 – 1920 II 14) ir jo sūnaus Vladimiro Lenskių (1879 VI 22 – 1941 IX 1) lėšomis. 1905 m. pagal Vladimiro Lenskio užsakymą buvo paruoštas bažnyčios projektas (žr. pav.), kurį sukūrė architektas grafas Tadeuš Rostvorovski (1860 III 21 – 1928 VIII 23). Pagal projektą buvo numatyta priglausti bažnyčią prie esamos aštuonkampės koplyčios, matyt stovėjusios senosiose Vaidotų kapinėse. Tačiau sumanymas liko neįgyvendintas. Bažnyčia buvo pastatyta 1910 m. dabartinėje vietoje. Ji neteko projekte numatyto aukšto bokšto fasade ir koplyčios, kurios vietoje įrengta Lenskių šeimos kripta. Šiuo metu joje yra penki kapai: bažnyčios fundatoriaus Hilarijaus Lenskio, jo žmonos Marijos Druckių kunigaikštytės (25 III 1852 – 25 I 1924), jų mažamečio sūnaus Ipolito – Polcio († 1879 XII 6), dukters Marijos Magdalenos Haller (1883 III 27 – 1936 VI 4) ir prof. dr. Henriko Reubenbauerio (1881 VI 25 – 1944 10 27) .
Pirmas bažnyčios projektas
Bažnyčia neobaroko stiliaus, bazilikinė, kryžiaus formos plano, trinavė. Labai įdomiai suprojektuota jos presbiterija, iš rytų pusės tarsi apgaubta pusapskritimės zakristijos, sukuriant apėjimą aplink didijį altorių kaip romaninėse bažnyčiose. Iškilmingumo ir grožio bažnyčiai suteikia grynos orderinės formos, pagal II Gesu bažnyčios (Roma, Italija) suprojektuotas fasadas. Virš pagrindinių durų įkomponuoti Lenskių ir kunigaikščių Druckių herbai Ostoja ir Druck. Dorėninis orderis suteikia pastatui monumentalumo.
Ant bažnyčios fasado pritvirtinta memorialinė Lenskių šeimos lenta su įrašu: Kościół Nawrócenia Św. Pawła Fundator Hilary Łęski In memoriam Włodzimierz Łęski †1941 Łubianka Moskwa Bronisław Lasocki †1941 w łagrze na Uralu Adelaida Łęska-Lasocka †1941 Kazachstan Daniel Lasocki †1941 Kazachstan R.I.P.
Bažnyčioje yra trys mūriniai altoriai: didysis, Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo, su to paties siužeto paveikslu, ir du šoniniai – Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios ir Jėzaus Kristaus Nukryžiavimo. Vidaus įranga neobarokinė su neoklasicizmo elementais. Centrinę navą juosia monumentalus frizas; altoriai neobaroko stiliaus; virš durų į zakristiją neoklasicistiniai subraportai ir aplink didžiojo altoriaus paveikslą neoklasicizmo stiliaus lipdyba.
Prie bažnyčios pastatyta varpinė su varpu, kurį 1927 m., padovanojo kun. Stanislav Čyževski (1891–1972).
Nuotr.2013 m. „Sutvirtinimo sakramentas Vaidotų bažnyčioje”. Kun. J. Narkun, vysk. A. Poniškaitis, kleb. J. Vitkovski
Vaidotai
Vaidotai – gyvenvietė Pagirių seniūnijoje, esanti į pietvakarius nuo Vilniaus.. Pietiniu pakraščiu prateka Vokė.
Vaidotose gyvena 1 178 gyventojai (2021) .
Kaime veikia Pagirių gimnazijos pradinio ugdymo skyrius, mokykla-darželis „Margaspalvis aitvarėlis“
1813 m. Vaidotų kaime, Vokės kairiajame krante, buvo pastatyta koplyčia.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1910 metais. Ją pastatė grafai Hilarijus ir Vladimiras Lenskiai. Anksčiau ji buvo vadinama Baltosios Vokės Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia. Bažnyčia neobarokinė, kryžminio plano, bebokštė su apside. Vidus trijų navų, bazilikinis, dengtas cilindriniais skliautais. Navas skiria pilioriai. Šventoriuje stovi plieno strypų varpinė .
Nuo 1949 m. Vaidotų bažnyčioje klebonavo ir prieglobstį rado kunigas, iki karinės Vilniaus karaliaus Žygimanto Augusto gimnazijos prefektas, garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982) (palaidotas šventoriuje). Vilniaus gimnazijoje jis mokė religijos ir poetą, būsimąjį Nobelio premijos laureatą,Česlova Milošą (1911–2004).
Pagal: “vilnijos vartai”
